tavorčius

×tavõrčius sm. (2) KBII108, KI96, NdŽ, KŽ žr. tavorščius: 1. BBTeis14,20(paraštėje), K, BzB332, J, FrnW Tu nedarkštykies, kaip vaikis išsidarkštė su tavõrčiumi, t. y. išsišandijo JI297. Tavorčiai nevierijo, kad teip galėjo stotis DS85(Rs). Ei drauge drauge, tavorčiau mano, mesk aukso inkarėlį! KlvD37(Krtn). 2. Į tavorčius buvau Grdm. Tas y[ra] muno tavõrčius Grdm.